Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., kai Vokietija, vadovaujama Adolfo Hitlerio, įsiveržė į Lenkiją. Šis veiksmas privertė Didžiąją Britaniją ir Prancūziją, kurios buvo pasirašiusios sutartis su Lenkija, paskelbti karą Vokietijai rugsėjo 3 d. Tai buvo pagrindinė karo pradžios priežastis.
Pagrindinės karo priežastys yra šios:
- Versalio sutartis (1919 m.): Po Pirmojo pasaulinio karo pasirašyta Versalio sutartis nubaudė Vokietiją už karą. Šios sutarties sąlygos buvo labai griežtos, Vokietijai buvo uždrausta turėti stiprią kariuomenę, ji prarado teritorijas ir turėjo mokėti dideles reparacijas. Tai sukėlė didelį nepasitenkinimą Vokietijoje ir sudarė sąlygas Adolfui Hitleriui ir jo nacionalsocialistų partijai iškilti.
- Adolfo Hitlerio iškilimas ir ekspansionistinė politika: Hitleris siekė suvienyti visas vokiečių gyvenamas teritorijas, užtikrinti „lebensraum“ – gyvenamąją erdvę Vokietijos gyventojams, ir sunaikinti „Versalio diktatą“. Šios ideologijos ir tikslai buvo pagrindas Vokietijos agresyviai užsienio politikai.
- Müncheno sutartis (1938 m.): Ši sutartis leido Vokietijai be pasipriešinimo užimti Čekoslovakijos Sudetų kraštą, kur gyveno daug vokiečių. Tai buvo vadinama „politikos nuraminimu“, tačiau tai tik paskatino Vokietijos agresiją.
- Molotovo-Ribbentropo paktas (1939 m.): Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasirašė nepuolimo sutartį, kurioje slapta susitarė pasidalinti Rytų Europą. Tai leido Vokietijai užpulti Lenkiją be baimės dėl Sovietų Sąjungos įsikišimo.
Šie veiksniai ir įvykiai sudarė sąlygas Antrajam pasauliniam karui prasidėti, kai Vokietija, remdamasi savo ekspansionistiniais tikslais, įvykdė invaziją į Lenkiją, taip įtraukusi Europą į didžiausią karą žmonijos istorijoje.
Sovietų Sąjunga bendradarbiavo su Vokietija, užpuldama Lenkiją
Sovietų Sąjunga taip pat dalyvavo Lenkijos užpuolime kartu su Vokietija. Po to, kai Vokietija įsiveržė į Lenkiją iš vakarų 1939 m. rugsėjo 1 d., Sovietų Sąjunga, remdamasi Molotovo-Ribbentropo paktu, įsiveržė į Lenkiją iš rytų 1939 m. rugsėjo 17 d. Šis paktas buvo nepuolimo sutartis tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, kuri turėjo slaptą protokolą, pagal kurį abi šalys susitarė pasidalinti Rytų Europą į įtakos sferas, įskaitant Lenkijos teritorijos padalijimą.
Sovietų Sąjunga pateisino savo invaziją tuo, kad Lenkijos vyriausybė, kaip jie teigė, jau buvo žlugusi ir kad jie atėjo apsaugoti rytinių Ukrainos ir Baltarusijos gyventojų. Tačiau faktiškai Sovietų Sąjunga, pasinaudodama Lenkijos pralaimėjimu prieš Vokietiją, siekė įgyvendinti savo teritorinius tikslus Rytų Europoje.
Po šių veiksmų Lenkija buvo padalinta tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, kas buvo vienas iš svarbių etapų Antrajame pasauliniame kare. Šis įvykis sustiprino abiejų režimų – nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos – aljansą, kuris vėliau nutrūko, kai Vokietija 1941 m. birželį užpuolė Sovietų Sąjungą per operaciją „Barbarosa“.
Kiek gyvybių nusinešė antrasis pasaulinis karas?
Antrasis pasaulinis karas nusinešė apie 70–85 milijonų žmonių gyvybių. Šis skaičius apima tiek kariškius, tiek civilius, taip pat apima aukas dėl tiesioginių karo veiksmų, holokausto, bombardavimų, badmečių, ligų ir kitų karo sukeltų pasekmių.
Svarbu paminėti, kad šis skaičius yra apytikslis, nes kai kuriais atvejais tiksli aukų skaičiaus nustatymas yra sudėtingas dėl duomenų trūkumo ar netikslumų.
Didžiausios aukos buvo patirtos šalyse, kurios tiesiogiai dalyvavo kare arba tapo karo veiksmų arenomis. Tarp jų yra Sovietų Sąjunga (apie 20–27 milijonai žuvusiųjų), Kinija (apie 15–20 milijonų žuvusiųjų) ir Lenkija (apie 5–6 milijonai žuvusiųjų, įskaitant didžiąją dalį žydų holokausto aukų).
Daugiau straipsnių skaitykite čia: Tiktoker. Sekite mus TikTok ir Facebook.
